prototipavimas pieštuku vs prototipų kūrimas su AXURE RP Pro

Priemonės prototipų kūrimui

2017 09 11 / BenasPerskaityti užtruks: 4 mins

Kadangi suprantame, kad prototipų kūrimas yra ne pageidaujamas, o būtinas, tai dabar reikėtų išsiaiškinti, kokie yra būdai tuos prototipus kurti. Stambiai žiūrint visus prototipų kūrimo būdus galima būtų suskaidyti į tris lygmenis pagal kūrimo primityvumą:

  1. elementarūs pieštukas ir lapas popieriaus (tiksliau, bet kas, kuo galima rašyti ir bet kas, ant ko galima rašyti ;)
  2. prezentacijų kūrimo programos (PowerPoint, Keynote ir t.t.)
  3. specifinės programos prototipų kūrimui (Axure RP, UXPin, Justinmind ir t.t.)

Apžvelkime trumpai visus šiuos tris lygmenis.

 

Pieštukas ir popierius

Atrodo, kad šios priemonės net nevertėtų minėti, nes ji "per daug primityvi", tačiau leisiu sau pasakyti, kad griežtai neigiu tai - popierius ir pieštukas, o tiksliau, bet kas, kuo galima rašyti/piešti ir bet kas, ant ko tai galima daryti - po ranka pasipainios greičiau, nei kompiuteriai, planšetės, programinė įranga ir t.t. Dėl to nurašyti šios priemonės ne tik negalima, bet reikėtų sakyti, kad greičiausiai ji yra pati esminė ir praktiškai visada pasiekiama.

+ Pliusai:

  • Nulinė mokymosi kreivė! Tereikia tik pieštuko ir popieriaus lapo (gali būti servetėlė, jei sėdite kavinėje ir neturite popieriaus po ranka ;).
  • Daug nemokamos informacijos, kaip kurti prototipus - tiesiog įvedus Google "Paper prototyping" galima rasti krūvas pavyzdžių, kaip tai daryti.

 

- Minusai:

  • Daug papildomo ir atsikartojančio darbo.
  • Eskizą sunku redaguoti, net jei jis ir nupieštas pieštuku.
  • Pabaigus neišeina lengvai pasidalinti.

 

= Išvada:

  • Kažkas geriau nei nieko, taigi, jei nėra prezentavimo programų, ar specializuotų programų - darykite tai šiuo būdu. Svarbu daryti.

 

Prezentacijų (pateikčių) kūrimo programos

Prezentacijų programos šiais laikais nusiperkamos kartu su kompiuteriu (Keynote MAC kompuose, MS PowerPoint PC kompuose, OpenOffice/LibreOffice kompuose su Ubuntu), o jei nėra tai visuomet galima susidiegti nemokamą atviro kodo LibreOffice, kurio Keynote/PowerPoint analogas Impress ne ką tenusileidžia komerciniams Mac ir Microsoft produktams. Apskritai tai siūlyčiau trint lauk Microsoft Office ir susidiegti LibreOffice vien iš principo! Gerai, grįžtam prie pateikčių programų :)

+ Pliusai:

  • Su šiomis programomis dauguma esame kažkuriuo gyvenimo etapu susipažinę, be to, yra nemažai šablonų, skirtų būtent prototipams kurti, taigi nereikės dežučių paišyti "nuo 0". 
  • Rezultatų pateikimas kitiems - daug lengvesnis nei popieriaus ir pieštuko atveju: navigaciją, perėjimus tarp sekcijų galima pateikti naudojant prezentacijų tranzicijas, pirmyn ir atgal junginėjant skaidres ir t.t. 
  • Dalinimasis - prezentacija galima kopijuoti, dalintis online, siųsti el. paštu, dėti į slideshare.net ir t.t. Tai didelis privalumas palyginus su popieriaus ir pieštuko atveju. 

 

- Minusai:

  • Vis dėtlo prezentacijų programomis gali būti komplikuota perteikti sudėtingą informacijos architektūrą. Jei prototipu parodoma IA yra elementari - jokių problemų, tačiau bėdos prasidės esant sudėtingai IA.

 

= Išvada:

  • Patogu naudoti tik paprastos IA atveju, kitu atveju - daugiau vargo, nei naudos.

 

Specializuotos programos

Dėl specializuotų programų daug nieko sakyti nereikia - jos iš esmės yra tam skirtos, taigi viskas, kas jose bus dirbti tikrai netrukdys. 

+ Pliusai:

  • Šios programos sukurtos būtent prototipavimui, taigi čia bus viskas, ko reikia net sudėtingiausiam projektui pristatyti.
  • Antras privalumas - greitis: čia viskas parengta greitam darbui, galima susikurti šablonus, juos greitai replikuoti, pervardinti ir keisti.
  • Šiose programose yra drag-and-drop būdu į prototipus sukeliamų UI elementų bibliotekos, taigi atskirų elementų nereikės kurti, jie jau bus paruošti. Bibliotekos yra nuolat atnaujinamos, be to, jos yra pritaikytos responsive dizaino maketams kurti.
  • Sudėtingos sąveikos modeliavimo galimybės - tokio tipo programose galima simuliuotu interakcijas (sąveiką), o ne tik pateikti atskirus prototipo langus.
  • Galimybė eksportuoti HTML ir turėti klientams skirtą interaktyvų sistemos prototipą.

 

- ​Minusai: 

  • Daug didesnė mokymosi kreivė, norint išmokti naudotis programomis kartais reikalingi mokymai (bet, be abejo, praktiškai visoms programoms galima rasti mokomąją medžiagą nemokamai youtube ar kur nors panašiai).
  • Pilnos programų versijos gali brangiai atsieiti (pvz. Axure RP Pro asmeninė licencija yra apie 500$, https://www.axure.com/buy, o UXPin arba Justinmind reikia mokėti mėnesinį mokestį.)

 

= Išvada:

  • Jei tik yra laiko ir pinigų - geriausia įsigyti specializuotos programinės įrangos licenciją, kadangi jų pagalba prototipavimas pasikelia į daug aukštesnį lygmenį. Tačiau, jei dėl vienos ar kitos priežasties to padaryti neišeina, tuomet reikia naudoti ankstesnius du metodus, kadangi visų prima tikslas yra apskritai prototipus kurti, o priemonės, kad ir kokios jos yra skirtingos, yra antroje eilėje. Nepaisant nieko, jei tik yra laisva minutė - labai rekomenduoju tiesiog paimti ir pasibandyti kurią nors iš anksčiau minėtų prototipavimo programų, visų jų galima atsisiųsti bandomąsias nemokamas versijas:

 

Aš pats esu naudojęs visus tris lygmenis - pradžioje dėl to, kad trečiąjam elementariai gailėjau pinigų, o pirmieji du yra praktiškai nemokami, tai su jais ir sukausi. Dabar naudojuosi Axure RP Pro ir esu tuo labai patenkintas, dabar jau sunku būtų įsivaizduoti sudėtingų sistemų kūrimą nesinaudojant jokia prototipavimui skirta programine įranga. Tarp kitko, nepaisant to, kad ėmiau naudotis Axure RP Pro, niekada neatsisakiau paprasčiausio pieštuko ir popieriaus: ši priemonė man taip ir liko esminiu "startiniu tašku" - pirmieji eskizai būna sąsiuvinyje ar net ant servetėlių baruose (nejuokavau dėl servetėlių pradžioje), o toliau konceptas jau plėtojamas Axure. 

Nepamirškite vieno - geriau kas nors, negu nieko, taigi - geriau jau ant servetėlės kečupu paišyti ;)