Perfitect galva ir 80/20

"Dizaino principų" serija - DP01: 80/20 taisyklė

Ilgai galvojau, kokia tvarka rašyti trumpus tekstukus apie įvairius žmogaus psichologijos dalykus, lemiančius nusistovėjusias dizaino taisykles ir galų gale nusprendžiau pagrindu paimti nuostabią William Lidwell, Kritina Holden ir Jill Butler knygą "Universal Principles of Design"1. Ši knyga yra tokia gera, kad turbūt jei reikėtų pasakyti vieną, kurią turi perskaityti žmogus, besidomintis dizainu pačia plačiausia žodžio prasme, tai būtų ji.

Esmine UX knyga galima būtų laikyti Garrett'o "The Elements of User Experience" - ji suteikia naudotojo patirties principų pagrindus ir atskaitos tašką tolimesniam gilinimuisi, padeda suvokti struktūrą, iš ko susideda tas naudotojo patyrimas. Tuo tarpu "Universal Principles of Design" kalba apie principus, kuriais remiantis yra kuriamas geras dizainas, kodėl žmonėms patinka vieni dalykai, o nepatinka kiti - dalis tų principų yra tokie fundamentalūs, kad jie taikomi mene, architektūroje ir taip toliau. Žodžiu, apžvelgiant "Principuose" aprašomas temas, čia susikaups visai neblogas kiekis įdomios informacijos. Neketinu versti knygos, tiesiog pasiremsiu jos skyrių karkasu, o apie pačius principus medžiagos parinksiu ir iš kitų šaltinių, grįžęs prie vieno ar kito jį papildysiu radęs ką įdomaus vėliau ir t.t.

--

Pirmas dizaino principas, apie kurį galima pakalbėti, yra "80/20 taisyklė" arba dar kitaip vadinamasis Pareto principas (pagal italų ekonomistą Vilfredo Pareto, pastebėjusį, jog ~20 proc. Italijos žmonių valdo ~80 proc. šalies turto2 ). Ši taisyklė teigia, kad maždaug 80% didelės sistemos sugeneruojamo efekto, sukelia 20% tos sistemos kintamųjų. Be abejo, tai nėra vieno mokslininko vienoje šalyje atlikto stebėjimo rezultatas - vėliau taisyklės veikimas aptiktas visose didelėse, kompleksinėse sistemose: ekonominėse, vadybos, naudotojo sąsajos dizaino, kokybės kontrolės, inžinerijos ir t.t. Tiesą pasakius, tikslūs procentai nėra tokie svarbūs - stebint kokrečias sistemas pasimato, kad kritinių kintamųjų skaičius varijuoja tarp 10 ir 30 proc., tačiau visada galioja tas pats principas: sistemų elementai skirstosi į mažiau efektyvius ir efektyvesnius, kur pirmųjų yra visada daugiau, o antrųjų - visdada mažiau. Efektyvumas pasiskirsto pliusminus tuose rėžiuose. 

80/20 taisyklė yra labai naudinga kalbant apie resursų paskirstymą, darbų optimizavimą ir panašius dalykus. 80/20 galima naudoti siekiant paskirstyti turimus resursus taip, kad efektyvumas būtų kuo didesnis. Pavyzdžiui, jei 20 proc. esamų produkto funkcijų yra naudojamos 80 proc. laiko, tuomet dizaino ir testavimo darbai turėtų būti koncentruojami būtent į tų funkcijų tobulinimą, taip užtikrinant, kad produktas kuriamas adekvačiai esamam poreikiui. Likę 80 proc. funkcijų turėtų būti pervertintos iš naujo, įsitikinant, kad jos apskritai reikalingos. Neatsižvelgiant į šią taisyklę ir neperskirsčius turimų darbinių resursų galutinis rezultatas dažniausiai bus menkesnis, nes dalis resursų bus švaistomi tobulinant mažiau reikalingas arba apskritai nereikalingas funkcijas. 

Paimkime realų pavyzdį: bet kokią kompiuterinę programą, tiksliau - interneto sistemos turinio valdymo sistemą (TVS). Kiekviena TVS potencialiai gali turėti labai daug įvairiausių funkcijų, bet, pagal 80/20 principą tik dalis jų bus ypač dažnai naudojamos. Taigi, remiantis surinkta informacija, atlikus poreikių analizę bei testus su realiais sistemos naudotojais (šiuo atveju tai būtų TVS redaktoriai, kurie keltų informaciją į sistemą) turėtų būti identifikuojamos pačios pagrindinės funkcijos ir atsižvelgiant į surinktą informaciją, tos funkcijos turėtų būti padaromos prieinamomis greičiau, nei kitos, labiau šalutinės funkcijos. Didelės ir kompleksinės sistemos neišvengiamai turės tų funkcijų daug vis tiek, tačiau svarbu, kaip jos bus išdėliotos hierarchinėje sistemoje ir kurios iš jų bus lengviau prieinamos, o prie kurių norint prisikapstyti, reikės toje hierarchijoje pasikapstyti. Pavyzdžiu įdedu ypatingai daug funkcijų turinčio Drupal TVS administratoriaus lygio meniu nuotrauką - akivaizdu, kad praeina laiko, kol įsimeni, kur kas yra, tačiau UI patogumo optimizavimo tikslas - iškelti esminius dalykus į aukščiausią lygį. Tie dalykai pasiekiami testų pagalba. 

Drupal 7 TVS administratoriaus meniu pavyzdys

Kitaip sakant, tiek funkcinio, tiek grafinio dizaino elementai kuriant produktą nėra lygiaverčiai, jų vertę reikia nustatyti ir ja remiantis turimus kūrybinius resursus paskirstyti prioriteto tvaraka - daugiau laiko skirti svarbiems elementams, mažiau skirti ne tokiems svarbiems elementams (arba visai neskirti) ir t.t. Čia pasimato išankstinių usability tyrimų, apklausų ir pan. dalykų aktualumas. 

Šaltiniai: