Vaizdo pranašumo efektas

DP02: Vaizdo pranašumo efektas

2017 11 05 / BenasSkaityti: 3 min

Visiems žinomas pasakymas "paveikslas yra vertas tūkstančio žodžių" nėra laužtas iš piršto. Čia veika vadinamasis vaizdo pranašumo efektas: vaizdą smegenys atpažįsta ir iš atminties atgamina geriau, nei tekstą, o dar pranašesnė yra vaizdo ir žodžio kombinacija. Pavyzdžiui, naudojimo instrukcijos turinys, kur tekstiniai paaiškinimai yra akomponuojami iliustracijomis, yra lengviau įsisavinamas ir iš atminties atkuriamas, nei instrukcijos, turinčios tik tekstą arba tik betekstes iliustracijas be teksto. Šiuo efektu naudojamasi kuriant technines specifikacijas ir, be abejo, jis aktyviai nuolat naudojamas reklamoje, o apskritai tai net nesusimąstant - visur, kur reikalingas greitas ir tikslus informacijos atkūrimas.

Įdomu tai, kad žmogaus smegenys, jam pateikus paveikslėlių ir žodžių serijas bei iš karto paprašius tuos paveikslėlius ir žodžius išvardinti, tiek pirmus, tiek antrus prisimena vienodai tiksliai. Bet tik iš karto paklausus. Iilustracijos pranašumo efektas pasireiškia, kuomet kažką reikia prisiminti praėjus daugiau nei 30s. po pamatymo - tuomet geriau iš atminties atkuriami vizualiniai objektai. Aišku, objektas objektui nelygu, kaip ir iliustracija iliustracijai - svarbios ir pačių objektų ypatybės: abstraktūs vaizdai įsimenami blogiau, konkretūs ir žiūrovui pažįstami - geriau, grupė skirtingų objektų įsimenama blogiau, vienos kategorijos objektų grupė - geriau. Vėliavos iliustracija iš atminties atgaminama lengviau, nei abstraktus vaizdas, reprezentuojantis laisvę. Paveikslo pranašumo efektyvumas išauga, jei žmonėms vaizdai yra rodomi pakartotinai, tačiau jo silpsta, augant informacijos kompleksiškumui.

Norint paaiškinti, kodėl šis efektas veikia, daug galvos sukti nereikia: viskas susiję su abstraktumu. Kuo abstrakčiau, tuo daugiau smegenų reikia, kad daiktai susistatytų į savo vietas, tuo daugiau reikia sugaišti laiko, norint apdoroti turimą informaciją, o tam tikrų žinių neturint gali būti, kad ta informacija taip iššifruota ir nebus. Kad ir kokie mes būtume sapiens, giliai viduje mūsų smegenys veikia taip, kaip jos veikė ir prieš daugybę tūkstančių metų, kai mes dar lakstėme su vėzdais, o su išgyvenimu susiję vaizdų atpažinimo mechanizmai yra taip giliai įsišakniję, kad jų lengvai iš ten neiškrapštysi, net ir žinodamas apie jų egzistavimą. Logika paprasta: realistiška iliustracija palyginus su kažkokia abstraktesne to objekto reprezentacija daug labiau atitinka gamtoje matomą objektą (pavyzdžiui - tekstą arba sudėtingesnę, netiesioginę vizualinė reprezentacija), o įsiminti gamtos objektus yra svarbu, nes jie gali būti pavojingi, naudingi ir t.t. Tačiau žmogaus atminties stalčių daug ir objektą reprezentuojant skirtingais būdais yra atidaromi keli stalčiai vienu metu, t.y. medžio iliustracija ir medžio pavadinimas po ta iliustracija aktyvuos tiek vizualinę, tiek lingvistinę su medžiais susijusią atminties dalį.

Vaizdo pranašumo efektas naudotinas siekiant pagerinti atpažįstamumą ir siekiant, kad esminė informacija būtų atgaminta greitai ir tiksliai. Optimaliam efektui pasiekti reikia naudoti vienas kitą papildančią vaizdo ir žodžių kombinaciją. Priešingai - vienas kitam prieštaraujanti teksto ir vaizdo kombinacija įsimenamumą kardinaliai sumažina (kognityvinis disonansas). Iliustracijos pranašumas prieš tekstą ypač išauga, kuomet informacija yra skanuojama greitai, o būtent taip informacija įsisavinama Web'e.

Šaltiniai: